1
Tautos paskirta ant šiandien šventė.
Nes jau Samsono baisus keršimas,
Ką Pilistėnai taip ilgai kentė,
5Šią dieną galą atrast turėjo.
Stiprus Samsonas, Samsons pagirtas
Dabar nuliūdęs, bailus, netvirtas.
Nuleidęs galvą, žemyn žiūrėjo.
10Kad tu didžiūnų esi grožybe,
Kad ištarimas tik tavo vardo
Žmonių būrius tuoj išskirsto, ardo?
Ir mes juk baimės, matai, pripilti
Nuo tavo vardo, bet turim viltį.
15Kad mūs varguolių pasigailėsi,
Toliau žudyt jau nebenorėsi,
Ko taip nuliūdęs? Kas atsitiko?
Ar mūsų žaislas tau nepatiko?
20Žinai, ko norim prašyti tavęs?
Į stiprią ranką kankles paėmęs,
Tu milžinų mums užveski dainą,
Išgarbink savo su mumis vainą
[2],
25Pašok truputį! O kaip paliausi,
Šiek tiek galėsi pasidrūtinti
[3]:
Nuo pietų kaulus apgraužti gausi
Ir vandenėlio atsivėdinti.
Na, pasijudink! Dėl ko nešoki?
30Ar taip sutingęs? Ką? Ar nemoki?
” —
Taip Pilistėnai Samsoną barė,
Ir tyčiojosi — juokus sau darė.
………………………….
Atgimimas
O Pilistėnai! Linksmi jūs, siaučiat,
35O galo savo tik neprijaučiat!
Ar nematyt jums, žiūrint iš šono,
Kaip atsimainė štai veids Samsono?
Ar jau užmiršot tą veidą jojo,
Kada būrius jūs viens apvaliojo?
40Samsons išblyškęs štai atsigavo —
Pajuto seną tvirtybę savo.
O iš akių jo žaibai tik krito,
(jau Pilistėnai jį tokiu matė)
45Nusišypsojo, plaukais pakratė,
Aplinkui save akim nunėrė,
Dantims sugriežė, stulpus nutvėrė,
Kurie palaikė stogų svarbumą
Ir namo sienų visą tvirtumą…
50Staiga papurtė… trioba sugriuvo.
Visi pradingo, viduj kur buvo.